Ortodontinis gydymas
Ortodontija (graikiškai: tiesūs dantys) – tai odontologijos sritis, apimanti dantų ir žandikaulių vystymąsi, pavienių dantų, dantų eilių ir sukandimo anomalijų gydymą bei profilaktiką.
Dauguma ortodontinių pacientų yra vaikai ir paaugliai nuo 8 iki 13 metų. Šiuo laikotarpiu intensyviai vystosi visas organizmas, tuo pačiu ir žandikauliai. Pradeda dygti nuolatiniai dantys, dėl kurių padėties anomalijų dažniausiai ir kreipiamasi į ortodontus.
Esant labai sudėtingiems įgimtiems veido nesuaugimams, ortodontinis gydymas gali būti pradedamas ir anksčiau.
Visame pasaulyje sparčiai didėja ir ortodontiškai besigydančių suaugusių pacientų procentas. Apie 30 procentų besigydančių pacientų yra suaugę. Dažniausiai suaugę pacientai renkasi gydymą, jei neturėjo galimybės koreguoti sukandimo vaikystėje arba ortodontinis gydymas reikalingas prieš implantaciją ar ortopedinį protezavimą.
Ortodontinis gydymas įmanomas bet kuriame amžiuje, tik suaugusiųjų gydymas trunka ilgiau, ne visas sukandimo anomalijas ortodontas pajėgia išgydyti be kitų specialistų pagalbos, kartais trukdo nepakankamai gera dantų ar periodonto būklė ir t.t.
Nusiskundimai, dėl kurių kreipiasi pacientai, yra estetiniai ir funkciniai. Estetiniai nusiskundimai yra labai individualūs. Jie priklauso nuo rasinių, kultūrinių, socialinių ypatybių, taip pat ir nuo konkretaus žmogaus grožio suvokimo.
Funkciniams nusiskundimams priklauso situacija, jei dėl neteisingo sukandimo pacientui sunku atkasti maisto, jei neteisingas sukandimas kelia periodonto problemų.
Gydytojas taip pat įvertina, kokią įtaką netaisyklingas sukandimas turi ėduonies, periodonto ligų išsivystymui, smilkininio-apatinio žandikaulio sąnario ligų formavimuisi.
Ortodontinio paciento ištyrimas. Išklausomi paciento nusiskundimai, ortodontinio gydymo lūkesčiai. Surenkama medicininė anamnezė: persirgtos ligos, kvėpavimo sutrikimai, otolaringologinė patologija, alerginės ligos.
Surenkama dentalinė anamnezė: ar nebuvo dantų traumų.
Apžiūrint vertinamas paciento veido profilis: įgaubtas, išgaubtas, tiesus.
Veido simetrija: simetriškas, asimetriškas. Lūpų būklė: čiaupios, nečiaupios.
Kvėpavimo tipas: kvėpuoja pro nosį, pro burną.
Intraoraliai apžiūrint vertinama dantų dygimo kaita, dantų padėtis žandikaulyje, vietos trūkumas, perteklius dantų lanke. Žandikaulių tarpusavio santykis: sagitalinės, vertikalinės, transversalinės anomalijos.Nuimami diagnostiniai atspaudai modeliams, vertinamos panoraminė ir profilinė nuotraukos. Diagnostiniai modeliai naudojami anomalijos analizei, vietos trūkumui ar pertekliui dantų lanke apskaičiuoti. Naudojant diagnostinius modelius, pristatomas gydymo planas pacientui, modeliai saugomi viso gydymo metu ir naudojami gydymo rezultatams vertinti. Diagnostiniai modeliai turėtų būti gaminami iš balto gipso, keliami specialūs reikalavimai modelių trimeriavimui.
Panoraminė nuotrauka daroma norint įvertinti dantų padėtį žandikauliuose, ar nėra virškomplektinių dantų, neišsivysčiusių dantų užuomazgų, retinuotų dantų. Suaugusiam pacientui svarbu įvertinti ir alveolinio kaulo lygį.
Sukandimo formavimosi pagrindas yra kaukolės bazės, viršutinio ir apatinio žandikaulių bei dantų santykis. Netaisyklingą sukandimą lemia ne harmoninga jų forma, dydis, tarpusavio santykis, padėtis ir orientacija. Norint nustatyti diagnozę ir patologijos priežastį, planuoti ir analizuoti gydymą, reikia matuoti kaukolę. Tai daroma pasitelkus radiologinę cefalometriją – matavimus iš radiografinio galvos kietųjų ir minkštųjų audinių vaizdo, analizuojant profilinę radiogramą