Dantų balinimas

Protezuojant endodontiškai gydytą dantį dažniausiai reikia gaminti kultinį įklotą. Nuo cementavimo medžiagos ir keraminio vainikėlio storio bei spalvos priklauso, ar metalinis kultinis įklotas gali persišviesti ar bent gali sumažėti protezo skaidrumas, todėl blogėja išvaizda. Be to, metalįnis įklotas gali persišviesti pro kaklelinę šaknies sritį, todėl dantenos atrodys nesveikai. Jei gaminant kultinius įklotus var­tojamas netauriųjų metalų lydinys, korozijos produktai gali aplipti ant dantenų ar nudažyti danties šaknį.

Pagrindinis keraminio kultinio įkloto privalumas – jo spalva pa­naši į danties audinių spalvą. Panaši į dentiną keraminės kuities spalva priklauso nuo geresnės šviesos absorbcijos ir difuzijos į gilesnius kera­minės kuities sluoksnius. Pro keraminį vainikėlį prasiskverbia šiek  tiek šviesos keraminiam kultiniam įklotui, ant kurio vainikėlis yra cementuojamas. Todėl naudojant keraminį kultinį įklotą, dirbtinio dan­ties spalva ir optinės savybės bus panašios į natūralių dantų. Be to, keraminis įklotas nepersišviečia pro plonus dantenų audinius, todėl kaklelinė danties šaknies sritis nepakinta. Keraminiai kultiniai įklotai, į kurių sudėtį neįeina metalas, inertiški šalia esantiems audiniams ir jų neveikia galvaninė korozija. Pagrindinė keraminių kultinių įklotų naudojimo kliūtis yra gana mažas jų atsparumas lūžiams ir kietumas, taip pat brangumas.

Privalumai

1. Dirbtinį vainikėlį, dengiantį kultį, esant būtinybei galima nuimti ir

pakeisti.

2. Pirmojo apsilankymo metu galima gaminti laikinąjį vainikėlį.

3. Išlieka galimybė paruošti tiltinį protezą, esant nelygiagretiems šaknų

kanalams.

4. Galima naudoti šaknis, kurių paviršius iš dalies ir visiškai aptrauktas,

neatliekant gingivektomijos.

5. Galima pagaminti kaištį, tiksliai atitinkantį paruošto šaknies kanalo formą.

6. Didėja dirbtinio vainiko rūšies pasirinkimo galimybės.

7. Yra vienalyčiai, sudaryti iš vienos dalies.

8. Mechaniškai tvirti.

9. Patikimas tvirtinimas.

Standartinių kultinių įklotų  kulčių sistemos

Naudojant standartinius įklotus, pacientui atliekama mažiau pro­cedūrų, o gaminant įklotus reikia mažiau žmonių. Standartinio įkloto sistema susideda iš trijų komponentų: standartinio endodontinio įkloto, danties kultį atkuriančios plombinės medžiagos bei cementavimo me­džiagos. Galimi įvairūs šių sudedamųjų dalių deriniai. Aktyvieji arba srieginiai įklotai laikosi geriau negu pleištiniai. Ištyręs tam tikrų įklotų retenciją, Standlee nustatė, kad 1) sriegiai, turintys lygiagrečias sieneles, įklotams tvirtinti geresni, nei lygiagrečias sieneles turintys dantytieji; 2) įklotų, turinčių lygiagrečias sieneles, retenciją geresnė nei pleištinių, turinčių lygų paviršių. Aktyviųjų įklotų sriegiai įsiskver­bia į dentiną, dėl to cementavimo ir kramtomojo spaudimo metu dantis veikiamas didesne jėga negu rimties būklės metu. Didžiausią jėgą sukuria pleištiniai srieginiai įklotai. Pasyvieji pleištiniai įklotai nesu­kuria didelės jėgos cementavimo metu. Tačiau visi pleištiniai įklotai gali išlaužti danties sienelę kramtymo metu. Dantyti, turintys lygia­grečias sieneles įklotai (skirtingai nei kiti), geriausiai paskirsto kram­tomąją jėgą.

Renkantis įklotą reikia atsižvelgti į išorinį šaknies kontūrą bei kanalo formą. Juo geriau pasirinktas įklotas atitinka kanalo formą ir dydį, juo mažiau reikia preparuoti danties šaknies.

Standartiniai įklotai gaminami iš nerūdijančiojo plieno, titano ir jo lydinių, platinos-paladžio, chromo lydinių bei žalvario.