Dantų balinimas

Dantį, kaip organą, sudaro dentinas, emalis ir cementas.

Metams bėgant šie dantį sudarantys audiniai kinta. Kramtomąjį paviršių (ar kandamąjį kraštą) dengiantis emalis (dažnai ir dalis den­tino) pamažu nusitrina, emalis pilkšvėja, jame atsiranda paviršiaus plyšelių, o paviršiuje kaupiasi druskos. Emalyje, dentine ir cemente mažėja organinių ir daugėja mine­ralinių medžiagų. Todėl mažėja šių audinių pralaidumas vandeniui, jonams, fermentams, aminorūgštims ir kitoms būtinoms medžiagoms.

Senstant beveik nebesusidaro naujo dentino, o cemento šaknų aplinkoje priešingai – daugėja. Kinta ir kolageninės danties audinių skaidulos. Ilgainiui užanka danties minkštimo (pulpos) kraujagyslės, blogėja jo audinių mityba, danties minkštime mažėja ląstelių, mažėja jo apimtis. Vyresnio amžiaus žmonėms (penkiasdešimtmečiams ir vyres­niems) atsiranda skleroziniai apydančio kraujagyslių pokyčiai. Danties audiniai itin lėtai regeneruoja. Esant išlikusiam minkšti­mui, pažeidus dentiną susidaro antrinis dentinas. Pažeidus dentiną (pvz., dėl ėduonies poveikio), esant išlikusiam minkštimui, po kurio laiko nustatoma dentino (odontoblastų) reakcija (formuojasi antrinis dentinas). Danties cementas atsikuria blogai, o emalis po pažeidimo visai neregeneruoja.