Dentinas sudaro didžiąją dalį danties tūrio, vainiko srityje jį dengia emalis, šaknų srityje jį dengia cementas, dentine, kaip ir emalyje nėra nei kraujagyslių, nei nervų. Jo cheminė struktūra: 70% sudaro neorganinės medžiagos, 20% organinės medžiagos, 10 % vanduo. Dentino vamzdelių kryptis yra nuo pulpos link dentino – emalio arba dentino – cemento jungties, jų diametras 2,5 mkm prie pulpos ir 1 mkm – periferijoje. Dentino vamzdeliuose yra dentinoblastų ataugos (Tomeso skaidulos). Dentino vamzdeliai šakojasi ir daugiausia prie dentino – emalio ribos, dentinas labiau mineralizuotas prie vamzdelio. Dentino vamzdelį sudaro dentinoblastų ataugos, aferentinės nervų galūnės, antigenus tiekiančių ląstelių ataugos iš pulpos. Pirminis dentinas yra seniau susidaręs dentinas, naujai susidarantis dentinas yra vadinamas antriniu dentinu.

Dentinoblastai (odontoblastai) išsidėsto viena eile riboje tarp pulpos ir dentino viena eile, o su amžiumi mažėjant pulpos ertmei – keliomis eilėmis, jie turi ataugas (Tomeso skaidulas, kurios šakojasi ir išsidėsto dentino kanalėliuose), jų kūnas, didžiosios ataugos yra inervuoti aferentinėmis nervinėmis skaidulomis. Jie taip pat aktyvioje fazėje jie pasižymi dideliu sintetiniu aktyvumu, todėl jų citoplazma yra bazofiliška (turi išvystyta Goldžio kompleksą, grūdėtąjį endoplazminį tinklą). Predentinas daugiausiai yra išskiriamas ląstelės kaklo srityje. Dentinoblastų ataugos šakojasi ir sudaro tarpusavyje šonines plyšines jungtis, jų amžius dažniausiai yra toks pat kaip ir danties. Dentinoblastų ataugos tęsiasi į dentiną  ne iki kanalėlio pabaigos, likusioje kanalėlio dalyje yra kolageno ir kanalėlio skysčio (panašus į audinių skystį). Dentino jautrumas yra susijęs su kanalėlio skysčio cirkuliacija. Cementas dengia dentiną šaknies srityje, jis neturi kraujagyslių, yra mažiau mineralizuotas negu dentinas, jo storis 200-300mkm. 60 %  atvejų emalis apgaubia cementą, o 30 % atvejų emalis tik liečiasi su cementu. Pirminis cementas yra neląstelinis, susiformuoja iki danties prasikalimo. Antrinis cementas yra ląstelinis ir susiformuoja jau dančiui prasikalus. Cemento f-jos: jam būdinga aktyvi regeneracija; gali būti hipercementozė, kuri kliudo ištraukti dantį; negydant uždegimo, gali prasidėti cemento rezorbcija. Cementocitai turi ataugas, guli ertmėse, kurios tarpusavyje jungiasi, yra panašūs į osteocitus. Danties pulpa iš puriojo jungiamojo audinio, jo ląstelės: fibroblastocitai, limfocitai, dendritinės ląstelės, makrofagocitai, nediferencijuotos ląstelės. Pulpa turi daug kraujagyslių, ypač vainiko srityje, yra gausiai inervuota ir joje intensyvus limfagyslių tinklas. Apydantį sudaro cementas, apydančio ertmė (0,2 mm storio), kaulo alveolė ir dantenos. Apydančio raištis (iš didelių kolageninių skaidulų pluoštų) sutvirtina dantį, jungia cementą su kaulu.

Dantų formavimosi stadijos: ankstyvoji (pumpuro), kepurės, varpo (kepurės ir varpo kartu vadinamos emalinio organo stadija), vėlyvoji (vainiko).

Ankstyvoji(pumpuro) stadija. Antrąjį embriogenezės mėnesį burnos ertmės epitelis sustorėja ir nugrimzta į mezenchimą. Susidaro pasagos formos danties plokštelė. Vėliau susidaro danties pumpuras, jį supa poepitelinė mezenchima. Sustorėjus ektoderminiam burnos ertmės epiteliui, susidaro pasagos formos dantų plokštelės. Susidaro 10 pieninių dantų užuomazgų , kai iš dantų plokštelių (ektoderminės kilmės) ląstelės nugrimzta į mezenchimą (susidaro epitelinių ląstelių pumpuras)

Kepurės stadija. Danties pumpuras padidėja, išsivysto įdubimas, epitelinės ląstelės vadinamos emaliniu organu. Emalinis organas apgaubia po juo esančią mezenchimą. Jis iš pradžių yra susijungęs su danties plokštele, vėliau šis ryšys nutrūksta, mezenchima suformuoja danties spenelį

Varpo stadija. Danties organo ląstelės diferencijuojasi: išorinės danties organo ląstelės (ten susidaro kapiliarų tinklas, kuris atneša maisto medžiagas emalioblastams); vidinės danties organo ląstelės organo ląstelės  (vėliau tampa emalioblastais); tarp šių dviejų ląstelių sluoksnių yra žvaigždiškos  besijungiančios ląstelės, sudarančios danties organo pulpą. Danties spenelio ląstelės, esančios netoli emalioblastų, tampa dentinoblastais (iš mezenchimos), formuojasi predentinas. Vėliau predentinas kalcifikuojasi ir tampa dentinu. Neužilgo po to, kai pradedamas išskirti predentinas, emalioblastai ima išskirti emalį.

Vainiko stadija. Vidinės danties organo ląstelės diferencijuojasi į emalioblastus ir, prasidėjus dentinogenezei, pradeda gaminti emalį.

Šaknų formavimasis (jos formuojasi po gimimo). Šaknys formuojasi iš danties organo ląstelių. Kai danties vainiko vystymasis baigiasi, danties organo ląstelės auga toliau ir sudaro dvigubą ląstelių sluoksnį, vadinamą emalinta Hetwig šaknų makštimi, išorinės šaknų makšties ląstelės sintezuoja cementą, vidinės – dentiną.  Danties šaknies augimas stumia dantį, tada padidėja danties pulpos hidrostatinis spaudimas, persitvarko kaulinis audinys, traukiasi periodontas. Susiformavus emaliui, danties organas nyksta, emalioblastai viena ląstelių linija apgaubia danties vainiką. Dančiui prasikalus, emalioblastai išnyksta ir emalis daigiau nebesusidaro.

Pirmasis apatinis krūminis dantis yra didžiausiais. Vainiko prieanginis paviršius išsigaubęs, per jo vidurį einanti vertikali vagelė yra kramtomojo paviršiaus priekinės vagelės tąsa. Ši vertikali vagelė kaklelio link gilėja, platėja ir nusitęsia iki šaknų bifurkacijos. Kramtomajame vainiko paviršiuje yra trys vagelės, kurios išsidėsčiusios H raidės forma. Šios vagelės atskiria vieną nuo kito 4 gumburėlius. Liežuvinėje pusėje dažnai būna papildomas penktasis gumburėlis ( tuberculum anomale). Prieanginis priekinis gumburėlis yra aukščiausiais ,šiek tiek žemesnis už jį – liežuvinis priekinis. Kiti gumburėliai yra daug žemesni už pirmuosius.

Vainiko liečiamieji (kontaktiniai) paviršiai platūs, kaklelio link siaurėja, priekinis yra aukštesnis ir platesnis už užpakalinį. Prieanginis paviršius pereina į liečiamąjį (kontaktinį) priekinį paviršių kampu, o į užpakalinį – apvaliai. Liežuvinis paviršius į liečiamąjį (kontaktinį) priekinį paviršių pereina, o į liečiamąjį (kontaktinį) užpakalinį – kampu. Tokiu būdu kramtomasis paviršius įgauna ištęsto rombo pavidalą.

Liežuvinis paviršius labiau išsigaubęs už prieanginį, jame taip pat praeina vertikali vagelė, kuri yra kramtomojo paviršiaus užpakalinės vagelės tąsa. Pirmasis viršutinis krūminis dantis turi tris šaknis: dvi žandines – priekinę ir užpakalinę bei vieną gomurinę. Žandinė užpakalinė šaknis yra trumpiausia. Priekinė šaknis būna plokščia ir pakrypusi atgal. Didžiausia yra gomurinė šaknis, kuri visa palinkusi į gomurio pusę, o šaknies viršūnė pakrypusi į burnos prieangį. Ant visų šaknų yra vertikalios vagelės. Kartais žandinė užpakalinė ir gomurinės šaknys suauga į vieną.

Apatiniai krūminiai dantys. Šie dantys yra mažesni už viršutinius, jų vainikas kubo formos, jo kramtomajame paviršiuje dažniausiai būna 4 gumburėliai(nuo3-6 ). Dažnai šie dantys turi dvi šaknis, rečiau – tris.

Pirmo apatinio krūminio danties vainiko prieanginis paviršius kaklelio link siaurėja, jame praeina dvi vertikalios vagelės, kurios prieanginį paviršių skirsto I tris pakilusius vertikius velenėlius. Pastarieji ties kramtomuoju paviršiaus prieanginiu kraštu užsibaigia gumburėliais.

Kramtomajame paviršiuje  yra 5, vagelėmis atskirti gumburėliai. Viena vagelė eina iš priekio atgal, kita – nuo prieangio liežuvinio krašto link. Šios dvi vagelės viduryje susikerta.Trečioji vagelė gali eiti nuo pirmųjų vagelių susikirtimo vietos arba nuo išilginės vagelės užpakalinio galo. Ji skirsto užpakalinį prieanginį gumburėlį į dvi dalis. Taip kramtomajame paviršiuje susidaro 5 gumburėliai: 3 prieanginiai, 2 liežuviniai.

Liečiamieji (kontaktiniai) danties vainiko paviršiai žemi, platūs, išsigaubę (ypač užpakalinis). Madialinis liečiamasis paviršius platesnis ir plokštesnis už distalinę.

Liežuvinis vainiko paviršius yra žemesnis ir mažesnis už prieanginį. Viena vertikali neryški vagelė šį paviršių skirsto į dvi vienodas dalis.

Pirmas apatinis krūminis dantis turi priekinę ir užpakalinę liečiamųjų paviršių kryptimi plokščias šaknis. Šaknų liečiamaisiais paviršiais praeina vertikalios vagelės. Retai šis dantis turi tris šaknis. Užpakalinė šaknis dažnai būna tiesi, o priekinės šaknies viršūnė pakrypusi atgal.